SUŽINOKITE APIE IMUNINIUS PEPTIDUS / TRANSFER FACTOR
Straipsnis spaudoje apie priešpienyje randamas imunines informacines molekules Transfer Factor:
SUŽINOKITE APIE IMUNINIUS PEPTIDUS / TRANSFER FACTOR
Straipsnis spaudoje apie priešpienyje randamas imunines informacines molekules Transfer Factor:
Jaučiatės įstrigę tarp nuolatinių ligų, lėtinio nuovargio ar autoimuninių iššūkių? Dauguma žmonių bando imunitetą „stiprinti“ vitaminais, tačiau tai – tik kuro pylimas į automobilį, kuris neturi žemėlapio. Atėjo laikas suteikti savo organizmui imunines instrukcijas.
Mes pristatome imuninius informacinius peptidus (IIP arba Transfer Factor) – biologinę kalbą, leidžiančią Jūsų imuninei sistemai atpažinti grėsmes, nustoti klysti ir susigrąžinti prarastą pusiausvyrą.
Būklės: Pasikartojančios virusinės, bakterinės, grybelinės infekcijos, pūslelinė (herpes), lėtinis imuninis nuovargis.
Mechanizmas: Imuninė sistema stokoją informacijos apie patogeną, todėl „neatpažįsta“ grėsmės.
Poveikis: IIP atkuria pirminę imuninę atmintį, suteikdami NK ląstelėms būtinus „atpažinimo kodus“. Tai leidžia organizmui efektyviai neutralizuoti infekciją ankstyvoje stadijoje.
Būklės: Reumatoidinis artritas, skydliaukės patologijos (pvz., Hašimoto), psoriazė, išsėtinė sklerozė.
Mechanizmas: Imuninė sistema klaidingai identifikuoja sveikus audinius kaip „svetimus“, sukeldama destrukcinę autoagresiją.
Poveikis: IIP atlieka imunomoduliaciją – „perauklėja“ imuninį atsaką, slopindami nevaldomą uždegiminių citokinų gamybą ir sustabdydami klaidingą puolimą prieš paties organizmo ląsteles.
Būklės: Alerginis rinitas, astma, egzema, limfoidinio audinio hipertrofija (padidėję adenoidai, tonzilės).
Mechanizmas: Imunitetas neadekvačiai reaguoja į nepavojingus aplinkos dirgiklius, nuolat palaikydamas „kovinę parengtį“.
Poveikis: IIP padeda subalansuoti imuninį atsaką (nuo agresyvaus Th2 į apsauginį Th1), kas fiziologiškai mažina histamino išsiskyrimą ir atkuria audinių ramybę.
Būklės: Ateroskleroziniai pakitimai, poūminės būklės po insulto, lėtinė audinių hipoksija.
Mechanizmas: Kraujagyslių sienelių uždegimas skatina nepageidaujamą ląstelių adheziją ir plokštelių formavimąsi.
Poveikis: IIP slopina sisteminį uždegimą, dėl ko pagerėja kraujotakos dinamika, kraujagyslių sienelės tampa atsparesnės, o audiniai greičiau regeneruoja.
Būklės: Ląstelių atsinaujinimo sutrikimai (pvz., daugybinė mieloma), kai imuninė sistema praranda gebėjimą atskirti pakitusias ląsteles.
Mechanizmas: Pakitusios ląstelės sugeba „maskuotis“ ir nuslopinti imuninį atsaką.
Poveikis: IIP „iššifruoja“ šią maskuotę, sustiprindami NK ląstelių citotoksinį aktyvumą ir suteikdami sistemai tikslius duomenis anomalijų identifikavimui.

Tai nėra įprastas papildas, kuris tiesiog „praeina“ per organizmą. Tai – informacinis perprogramavimas, vykstantis trimis nuosekliais etapais:
Kai vartojate „Transfer Factor“, peptidai patenka į plonąją žarną. Čia, Pjero plokštelėse (limfinio audinio sankaupose), esančios imuninės ląstelės „pagauna“ šias molekules. Tai yra informacijos perdavimo stotis – lygiai taip pat, kaip naujagimis gauna imuninę informaciją su motinos krekenomis. Tai yra natūraliausias būdas organizmui įsisavinti „žinias“ apie aplinką.
Šie peptidai yra biocheminiai „atpažinimo kodai“. Kai jie patenka į imunines ląsteles (ypač į Natural Killer – natūraliąsias žudikes), ląstelės tarsi gauna atnaujintą duomenų bazę.
Prieš: Imuninė ląstelė „akla“ – ji nežino, kaip tiksliai atrodo virusas ar pakitusi ląstelė.
Po: Ląstelė „išsilavinusi“ – ji turi „brėžinį“, pagal kurį atpažįsta grėsmę ir nedelsdama pradeda eliminacijos procesą.
Gauta informacija išplinta po visą organizmą per limfinę ir kraujotakos sistemas. Imunitetas nustoja švaistyti resursus nereikalingoms reakcijoms (kaip alergijos ar klaidingi pavojaus signalai) ir perjungia savo pajėgas į „tikslinės gynybos“ režimą. Tai fiziologiškai sumažina uždegiminius citokinus – organizmas „atsipalaiduoja“, nes žino, kad turi tikslią gynybos strategiją.
Kodėl tai veikia? Įsivaizduokite, kad turite geriausius karius (savo imunines ląsteles), bet jie neturi žemėlapio, kur yra priešas. „Transfer Factor“ yra tas žemėlapis. Jūs nekuriate karių iš naujo, Jūs tik duodate jiems informaciją, kad jie taptų profesionalais.

Dažnai kyla klausimas: „Jei tai veikia, kodėl apie tai nekalbama kiekvienoje poliklinikoje?“. Atsakymas paprastas: šiuolaikinė medicina dažniausiai yra orientuota į ligos simptomų slopinimą vaistais, o ne į imuninės sistemos informacinio intelekto atstatymą. Tačiau imuninių informacinių peptidų (transfer faktorių) veikimas yra dokumentuotas ir patikrintas dešimtmečius trunkančiais tyrimais.
Imuninės informacijos koncepciją 1949 metais atrado dr. H. Sherwoodas Lawrence’as. Jis nustatė, kad imuninė patirtis nėra tiesiog „būsenos pasikeitimas“, tai yra konkretūs biologiniai kodai, kuriuos galima saugiai perduoti iš vieno organizmo kitam. Tai nėra stimuliacija, tai – edukacija.
Transfer faktoriai yra įtraukti į Amerikos gydytojų žinyną (PDR), kuris yra vienas svarbiausių medicininių leidinių pasaulyje, naudojamų gydytojų visame pasaulyje. Šis įtraukimas reiškia, kad medžiaga yra dokumentuota, ištirta ir saugi, atitinkanti griežtus mokslinius standartus.
Vitaminai ir mineralai: Tai „statybinės medžiagos“. Jos suteikia energijos, bet nepasako, ką su ja daryti.
Imuniniai informaciniai peptidai: Tai „projekto brėžiniai“. Jie nurodo imuninei sistemai tikslų veiksmų planą: kur pulti, kur pristabdyti, ką atpažinti kaip grėsmę.
Transfer faktoriai yra evoliuciškai „konservatyvūs“. Tai reiškia, kad jie išliko beveik nepakitę milijonus metų visose žinduolių rūšyse. Būtent todėl iš krekenų, kiaušinio trynio ar augalų išgauti peptidai yra visiškai suderinami su žmogaus organizmu – mūsų imuninė sistema juos atpažįsta kaip „gimtąją kalbą“.

Kiekvienas žmogus, susiduriantis su sveikatos sutrikimais – nuo dažnų infekcijų (nusilpusio imuniteto) iki lėtinių autoimuninių procesų – susiduria su ta pačia fundamentalia problema: imuninės sistemos informacine spraga. Imuniniai informaciniai peptidai (IIP), gaunami iš krekenų, kiaušinio trynio ar augalų, nėra „stimuliatoriai“; tai yra biologinė kalba, kurią mūsų imuninė sistema naudoja atpažinimui ir reguliavimui.
Kai šie peptidai patenka į organizmą, jie apeina virškinimo fermentų skaidymą dėl savo mažos molekulinės masės ir specifinės struktūros. Žarnyno sienelėje esančios Pjero plokštelės (limfoidinio audinio telkiniai) veikia kaip „duomenų priėmimo stotys“.
Čia IIP „įkelia“ informaciją tiesiogiai į imunines ląsteles:
NK (Natural Killer) ląstelių suaktyvinimas: Tyrimai, įskaitant nepriklausomus laboratorinius bandymus, rodo, kad IIP gali padidinti NK ląstelių citotoksinį aktyvumą (gebėjimą sunaikinti užkrėstas ar pakitusias ląsteles) iki kelių šimtų procentų. Tai vyksta fiziologiškai keičiant ląstelės receptorių raišką, todėl ji tampa „budri“ ir tiksli.
Informacijos perdavimas: IIP perduoda specifinius „kodus“ apie patogenus (virusus, bakterijas), su kuriais donorinis organizmas jau yra susidūręs. Tai leidžia imuninei sistemai „praleisti“ ilgą mokymosi procesą ir iškart atpažinti grėsmę.
Stebint IIP poveikį kraujagyslių sistemoje, matomas ryškus uždegiminių procesų slopinimas.
Kodėl mažėja uždegimas? Autoimuninėse būklėse uždegimą sukelia klaidingi imuninės sistemos „puolimo“ signalai. IIP veikia kaip imunomoduliatoriai: jie slopina perteklinį citokinų išsiskyrimą, kuris veda prie audinių pažeidimo.
Kraujotakos dinamika: IIP sumažina nepageidaujamą ląstelių adheziją (prilipimą prie kraujagyslių sienelių), taip gerindami mikrocirkuliaciją ir užtikrindami, kad imuninės „specialiosios pajėgos“ pasiektų infekcijos židinį, o ne beviltiškai kovotų aplinkiniuose sveikuose audiniuose.
Šiandienos žmogus gyvena „informaciniame imuniniame badavime“. Dėl sterilumo, mitybos pokyčių ir gyvenimo būdo mes praradome natūralų transfer faktorių perdavimą. Amerikos PDR (Physicians’ Desk Reference) ir kiti medicininiai šaltiniai pripažįsta IIP reikšmę imunomoduliacijai.
Esant nusilpusiam imunitetui: Organizmas gauna „instrukcijas“ atpažinti slaptus patogenus, kurie anksčiau buvo nepastebimi.
Esant autoimuninėms būklėms: IIP atlieka „perauklėjimo“ funkciją. Jie padeda diferencijuoti savas ląsteles nuo svetimų, todėl imuninė sistema nustoja pulti savo organizmą ir nukreipia energiją ten, kur iš tikrųjų yra patogenai.
Šiuolaikinė medicina ilgą laiką buvo orientuota į vieną tikslą – kaip „stiprinti“ imuninę sistemą. Tačiau daugiau nei 70 metų trukę moksliniai tyrimai atskleidė esminę klaidą šiame požiūryje. Problema dažniausiai slypi ne „jėgos“ trūkume, o informacijos stokoje. Kai imuninė sistema neturi tikslių duomenų apie tai, kas yra draugas, o kas – priešas, ji tampa arba „akla“ ir pasyvi, arba „chaotiška“ ir agresyvi. Šią „atminties“ spragą užpildo imuniniai informaciniai peptidai – molekulės, kurios moko mūsų imunitetą veikti tiksliai.
Dar 1949 m. dr. H. Sherwood Lawrence padarė revoliucinį atradimą: jis nustatė, kad imuninę patirtį galima perduoti iš vieno organizmo kitam naudojant specifinius baltyminius ekstraktus. Vėliau mokslas žengė dar toliau ir atrado, kad šios „atminties molekulės“ yra gausiai saugomos gamtoje.
Buvo pastebėta, kad naujagimiai gyvūnai, gimę su dar nesusiformavusia, „tuščia“ imunine sistema, per pirmuosius motinos pieno lašus – krekenas (priešpienį) – gauna ne tik maistinių medžiagų, bet ir esminį informacinį „rinkinį“. Analogiškas procesas vyksta ir paukščių pasaulyje: per kiaušinio trynį motina perduoda būsimam jaunikliui informaciją apie patogenus, su kuriais ji pati gyvenime jau yra susidūrusi. Šie gyvūnų imuniniai informaciniai peptidai yra evoliuciškai identiški tiems, kurie natūraliai egzistuoja žmogaus organizme. Tai – universalus biologinis kalbos kodas, kurį atpažįsta visos žinduolių ir paukščių imuninės sistemos.
Iš edukologinės perspektyvos, mūsų imuninė sistema nėra tiesiog „gynybos kariuomenė“ – tai besimokantis intelektas. Ji gimsta kaip tuščias lapas, o jos „išsilavinimas“ priklauso nuo informacijos kiekio, kurį ji gauna per gyvenimą. Šiuolaikinio žmogaus problema ta, kad gyvename sterilioje, „informaciškai skurdžioje“ aplinkoje, kurioje imuninė sistema negauna pakankamai duomenų apie mus supančią aplinką.
Mes bandome „stiprinti“ imunitetą vitaminų „kuru“, bet be imuninio išsilavinimo (imuninių informacinių peptidų), ši sistema lieka „beraštė“ – ji arba pasimeta, arba klysta. Imuninių informacinių peptidų vartojimas šiandien yra ne tik pagalba susirgus, tai – būtina imuninė higiena, leidžianti mūsų vidiniam intelektui atnaujinti savo archyvus ir išvengti ateities klaidų.
Kai organizmas negauna reikiamos informacijos, susiduriame su dviem kraštutinumais:
Nusilpęs imunitetas (informacijos stygius): Kai organizmas neturi informacijos apie patogeną, imuninė sistema neatpažįsta pavojaus. Tai nėra jėgos trūkumas, tai – „aklumas“. Gynybinės ląstelės „miega“, nes negavo komandos pradėti veiksmą.
Autoimuninės būklės (klaidinga informacija): Tai pavojingas imuninės sistemos „sumišimas“. Kai sistema neturi tikslios informacijos apie tai, kas yra savos ląstelės, ji pradeda atakuoti organizmą iš vidaus.
Dauguma žmonių vartoja vitaminus ar augalus – tai puiku, nes jie aprūpina organizmą „statybinėmis medžiagomis“. Tačiau tai tik kuro pylimas į automobilį, kuris neturi žemėlapio. Jei imuninė sistema „nežino“, kaip kovoti, net ir geriausi vitaminai nepadės – imunitetas bus stipresnis, bet vis tiek klaidžios tamsoje.
Kai imuninė sistema papildoma imuniniais informaciniais peptidais, organizme įvyksta esminis lūžis:
Nepaprastas reakcijos greitis: NK (natūraliosios žudikės) ląstelės, gavusios „instrukciją“, tampa budrios ir aktyvumas gali padidėti kelis šimtus procentų. Organizmas patogeną sunaikina dar prieš jam sukeliant simptomus.
Tiksli, „taiklioji“ gynyba: Imuninė sistema nustoja „šaudyti į viską, kas juda“, o tikslingai nukreipia savo „specialiąsias pajėgas“ tik į konkretų taikinį.
Ramus, subalansuotas atsakas: Autoimuninių būklių atveju gaunamas signalas „stabdyti agresiją prieš save“. Rezultatas – mažėjantis sisteminis uždegimas, audinių gijimas ir grįžimas į homeostazę.
Daugelis klausia: kaip šie peptidai išlieka aktyvūs patekę į virškinamąjį traktą? Kadangi jie yra itin maži, jie sėkmingai pereina skrandžio rūgščių barjerą ir žarnyne susitinka su Pjero plokštelėmis – limfinio audinio sankaupomis, kurios yra tiesioginis „vartas“ į mūsų imuninę sistemą. Ten jie „įkelia“ informaciją į imunines ląsteles, suteikdami visai gynybos sistemai naują, tikslų „instrukcijų rinkinį“.

4Life mokslininkai sukūrė įvairias sveikatinimosi programas, štai keletas iš jų:
Kodėl verta rinktis šią programą?
Rezultatai, kurių galite tikėtis:

Pažangiausia apsauga ir subalansavimas.
Šie produktai kartu užtikrina visapusišką imuninės sistemos palaikymą, subalansavimą ir apsaugą nuo įvairių sveikatos iššūkių.