Klaipėdoje viešėjęs Rusijos mokslininkas, Černobylio atominės elektrinės avarijos likvidatorius, Tautų draugystės universiteto Ekologijos fakulteto Ekologijos teisės katedros profesorius medicinos mokslų daktaras Aleksejus Jaroslavovičius Čižovas, 50 savo gyvenimo metų paskyręs praktiniam darbui bei moksliniams tyrimams medicinos srityje, teigia, jog nepaisant milžiniškos mokslo, technologijų pažangos, šiandien apie žmogų mes žinome ne daugiau nei 10 procentų. Štai kodėl, anot jo, vis dar yra neišgydomų ligų, atvejų, kuomet matydami gęstančią gyvybę net geriausi profesionalai tik gūžčioja pečiais. (Toliau pateikiamos interviu ištraukos).
Reikia užsiimti profilaktine medicina, kurią šiandien esame praktiškai praradę. Galvoju, kad anksčiau ar vėliau mes atsigręšime į gamtą. Tai, kas sukurta gamtos, mums iš tiesų teikia gyvybę, džiugina. Pas Jus skaičiau paskaitą apie Transfer Factor. Šaunu, kad amerikiečiai rado būdą, kaip iš karvės priešpienio ir kiaušinio trynio išgauti grynus Transfer Factor – molekules su “užrašyta” imunine patirtimi, kurias dar 1949 metais atrado amerikiečių mokslininkas dr. H. Sherwood Lawrence. Jis pastebėjo, kad imuninė informacija gali būti perduodama iš vieno organizmo kitam „įvedant“ baltųjų kraujo kūnelių – leukocitų ekstrakto. Transfer Factor yra nespecifiniai, universalūs visiems stuburiniams. Atsainus medikų požiūris į biologiškai aktyvius kompleksus tęsiasi nuo studijų suolo, nes visą studijų laikotarpį ir visuose žurnaluose propaguojami tik medikamentiniai preparatai. Bet kiekvienas medikas, atsivertęs vaistų vadovėlį, prie bet kurio preparato ras išvardinta begalę šalutinių poveikių. Ir vis tiek mes toliau masiškai vartojame vaistus. Pakartosiu – imuninę sistemą dirbti mokantys Transfer Factor sukurti gamtos: mama ne be reikalo savo kūdikiui perduoda visą sukauptą imuninę informaciją su pirmaisiais priešpienio lašais – jau vien dėl to reikia pripažinti milžinišką šio preparato reikšmę. Žinote, profesorius Letifovas, gyvenęs kalnuose, dar vaikystėje užfiksavo, kad jei avis, atsivedusi ėriuką, nugaišdavo, tai negavęs priešpienio krisdavo ir mažylis. Jį pavykdavo išgelbėti nebent tais atvejais, jei močiutės imdavo girdyti jį su vandeniu suplaktu kiaušinio tryniu. Jame juk taip pat Transfer Factor yra. Višta turi fantastiškai stiprų imunitetą. Ji juk lesdama grūdelius nuo žemės ar žolytę jų nenuplauna.
Išties klausimas, kaip perlaužti gydytojų sąmonę, – labai sudėtingas. Kai mes kalbame, kad gydymas natūraliomis priemonėmis – tai netradicinė medicina, aš sakyčiau, kad tai kaip tik ir yra tradicinė medicina, nes ji šimtmečiais gyva tautų tradicijose, perduodama iš kartos į kartą. O netradicinė – toks žodis kalbant apie mediciną apskritai neturėtų skambėti. Yra tradicinė medicina ir šiuolaikinė. Ir daugelyje šalių tradicinė medicina jau tampa galinga alternatyva šiuolaikinei medicinai. Dar prieš 12-15 metų, skaitant paskaitų ciklą alternatyvios medicinos įstaigoje Vokietijoje – Hipokrato mokykloje, su profesoriumi Nadolinu kalbėjome, kad po truputį natūrali medicina stumia šalin šiuolaikinę mediciną. Į juos jau tada kreipdavosi daugybė žmonių, kurie pavargo nuo vaistų, nepadėjusių daugeliu atvejų. Aš jokiu būdu neneigiu šiuolaikinės medicinos. Dar kartą pakartosiu – ji daro stebuklus. Bet ne visada. Aš manau, kad būtina vienytis. Todėl, kad nė viena natūrali terapija neprieštarauja šiuolaikinei medicinai, tai yra bet kokios medikamentinės priemonės gali būti derinamos su natūraliomis. Gal čia ir slypi ta brangi tiesa? Nereikia bijoti biologiškai aktyvių kompleksų. Mes gi valgome kasdien duoną. Tai kodėl mums abejoti dėl Transfer Factor, kurių trūksta toje pačioje duonoje, grietinėje ar daržovėse? Be abejonės, daržovėse yra visko, ko reikia, jei jos – ką tik iš lysvės. Be to, Jūs gi suprantate, kad daržovės, užaugintos žemėje ir – hidroponikos metodu, yra du skirtingi produktai.
0
